BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rokiškio dviskaita

> Žymus šiuolaikinis alternatyvios lietuvių kalbos formuotojas neseniai Feisbuke pareiškė,
> kad dviskaita esą yra draudžiama. Ir kad būtent kalbos grynintojų
> dėka dviskaita buvo panaikinta, kaip esą archaiška ir neteiktina (buvusi
> tokia netgi kalbos klaidų rūšis sugalvota ir įtraukta į neteiktinybes
> - archaizmai)?
>
> Ar tai teisybė?

Nu - taip ir ne.

Veiksmažodžių dviskaita (einava, dirbata) patenka į tarmybes, tai pagal tai - “draudžiama”, bendrinėj nevartotina. (Bet sunku ją būtų pripažint archaizmu.)

Nu daiktavardžių irgi skaitvardžių (dvi marti, du litu) - irgi, nevartotina.

Tai tik įvardžių (jųdviejų, šiedu, jiedviem) vartotina ir netgi pusiau gyva; netgi koks “L. rytas įsikanda”.

***

Va, va, būtent dėl grynintojų ne grynintojų temos reiktų į istorinę perspektyvą. Trumpai tariant - jei būtų apsieita be kitų grynintojų, tik su Jablonskiu, arba bent jeigu jo bizūnas būtų buvęs ilgesnis, dviskaita būtų likus ir ir bendrinėj.

Rodyk draugams

Kaip su tuo „da“?

Šitas beprotis gaišina mano laiką vos tik pagūglinu “vlkk”, tai dabar atrašysiu neskaitęs-nesigaišinęs.

Kaip senų senobėj esu girdėjęs: 1) esama įtarimų, kad šito “da” būta ir mūsų kalboje; 2) bet jis draudžiamas ir taisomas taip seniai, kada dabar tai nesvarbu, draust yra graži tradicija.

Dar pafilosofuočiau-paekspertuočiau, kad, šiaip ar taip, dabar jam reikėtų sugalvot (rekonstruot?) reikšmę/vartoseną, nes šita mums žinoma vartosena yra banaliausiai slaviška — kaip ir visi kalbos taršalai, iš įvairiausių atspalvių sušabloninta į vieną siaurą ir/ar miglotą formulę. Kad ir pavyzdžiai:
dadaryt << pabaigt? pridėt detalę?
dapildyt << dar (šiek tiek) įpilt? pripilt sklidiną?

Eligijus.S
mo.: — 888–
———-@——.—

2012 m. gegužė 30 d. 21:15, Darius <——–@——.—>rašė:

Rodyk draugams

Kodėl nuo „štai“ pagerėja




Jaunuolių
 grupei net nekilo klausimas, dėl ko prilupti gatvėje atpažintą
televizijos žvaigždę.


 Šitas sakinys irgi be pradžios; trūksta „Vienai / Neseniai vienai /
Štai“ 


O kuo nuo „štai“ pagerėja,
tai nesuprantu. Bereikalingas balastinis žodis, nors gal ir negadintų.


Jei
nereikalingas ir balastinis, tai — ne žodis, o visa gramatikos kategorija: ĮVARDŽIAI.
Išsidavei, kad ne informacijos vakuume gyveni, nes būtent taip jaučia,
jaučiasi, kalba ir rašo didelė dalis mūsų didmiestinės viešuomenės, o ypač tie
žiniasklaidos barų viršūnėse įsitaisę marginalai, tie bekalbiai
trejetukininkai, būtent ir formuojantys tos daugumos viešuomenės kalbą
(tiksliau — nukalbėjimą).


Kažkuris trejetukininkas gal prieš gerą dešimtmetį, o
gal ir dvidešimtmetį frazę IN THE COUNTRY išvertė ŠALYJE, tada suveikė
kalbos/kalbinės epidemijos mechanizmas, ir štai — netruko prabėgti tie metai —
dabar jau ištisos gyventojų kategorijos ima/gali išsiverst be įvardžių. (Jei būtų
įdomu geografinis aspektas — tai nuo Raseinių, Gargždų iki Sočio ir
Vladivostoko.) Sugrįžkim prie to, Ko Nežinojo Trejetukininkas: tasai THE
kartais būna artikeliu, o kartais — įvardžiu. Taigi ne ŠALYJE, o
ŠIOJE/TOJE/MŪSŲ ŠALYJE (Weeks of turmoil and protests in the country,
beginning in January
). O sugrįžę į dabarties prabėgusius metus, matom, kaip
gražiai vadinamosios žiniasklaidos atstovai išsiverčia be įvardžių… Pirmame
sakinyje — pradedama žinia, sakykim, apie Prancūzijos ambasadą Madagaskare. Taigi
antrasis prasidėtų taip: „ [...] Šalyje [...]“ Ne TOJE, ne anoje, ne ČIA, ne
TEN, ir ne ŠIOJE AFRIKOS VALSTYBĖJE… Tai kas, kad net negali būt tikras, apie
katrą šalį tas antras sakinys — nes, jei ką, tai ir Prancūzija šalis, ir
Madagaskaras šalis.


Rodyk draugams

Lechų klausimu

2008 m.
lapkričio 22 d. 23:20, Darius rašė:

Kokia čia tau slavų gentis (lech), atseit
viena iš būsimų lenkų, jei tai vakarų
slavų genčių grupės vardas?
http://pl.wikipedia.org/wiki/Plemiona_lechickie

O tarp lenkų genčių jokie lechai
nepaminėti:

http://pl.wikipedia.org/wiki/Plemiona_polskie

Matyt lenkams atiteko visų tų slavų bendrinis
vardas. Tik kaži nuo ko pats
žodis,
lech?


Tai tatai tik
patikslina+patvirtina mano aną supopsintą informaciją.

Kaimynai
baltai/lietuviai neturėjo kaip aiškintis, ar ten šalia gyvena visi vakariniai
slavai, ar tik būsimųjų lenkų gentis — pavadino pagal lechus lenkais, ir viskas.

Tai tipiškas tautovardžių gamybos modelis. Vokiečiai pavadinti
vokiečiais pagal vieną germanų gentį (Vokia -> vokietis -> Vokietija).
Prancūzai — irgi: vokiečius vadina alemanais, mat būta tokios genties. Patys
prancūzai — Francė — vadinasi pagal germanų gentį frankus…

Dažnas
tautovardis — visiška pravardė. Rusai praminti rusais pagal
vikingų (skandinavų) gentį; mat tuo ar anuo metu per anas slavų žemes slinko
karinė vikingų ekspedicija.

O būna dar toliau nušokusių sąsajų. Štai
belarusai gudais pavadinti todėl, kad (kelis šimtus metų?) prieš juos toj
teritorijoj yr gyvenę atsibastę gotai… (Atitinkamai vienų tarmių lietuviai
kaimyninių tarmių, esančių į rytus, lietuvius pravardžiuodavo
gudais.)

Tas “lech” skamba visai slaviškai. Tai visai gali būt koks iš
seniausiosios leksikos, kurios genezės (etimologijos) ir neatseksi — tam ji ir
yra seniausioji.

E.

Rodyk draugams

Du tūkstančiai

Čia metai ne metai — čia tiesiog skaitvardžių kaitymas.
Jei “du” — tai “tūkstančiai, obuoliai, vaikai…” Metai nusakomi tais
pačiais skaitvardžiais, o ne kokiu nors robotiniu modeliu “Du.
Tūkstantis. Trys”, “Tūkstantis. Devyni. Šimtai. Devyniasdešimt. Du”.

Simptomiška, kad tų “dviejų tūkstančių” štai jau aštunti metai
niekaip neišmoksta ne vienas ir ne du per radiją kalbančių šaunių ir/ar
jaunų valdininkų prie vyriausybinių struktūrų, projektų koordinavimo ir
europinių pinigų…

E.

2008 m. rugsėjo 25 d. 19:15, D rašė:


19:15 : O metus reikia sakyti „du tūkstančiai trečiais” ar „du tūkstantis trečiais”?

Rodyk draugams

Taisyklingumo mitas

Jurga: jei rasau “dredai”, tai jau turbut
visada reiktu naudoti kabutes?
13:24 idomu
13:25 : Kai nežinai dėl
kabučių,
13:26 pigus ir elegantiškas būdas
issisukti — kursyvas.
  Bet dredams — tik 30 proc.
tikimybė, kad reikia kabučių.
13:27 Tiesiog niekuo neypatingas
terminas, atėjęs kartu su reiškiniu.
13:31 Tik dabartinėje
viešosenoje-vartosenoje — iš to didelio užmojo vaizduot “taisyklingą”,
solidžią, “literatūrinę” kalbą –
13:35 bet kokie tokie neaprobuoti,
“nelietuviški”, nepakankamai oficialūs, ne triaukščiai (šitie mat geriausiai
išreiškiantys Taisyklingumą ir tą mitą “Taip liepia kalbininkai!”; pvz.,
karikatūriškas dviaukštis: “prekybos centras”; va, radau ir triaukštį:
“automobilių stovėjimo aikštelė”) uoliai, paniškai, skrupulingai rašomi su
kabutėm.

Rodyk draugams

Pasiprotinimai apie kirčiavimą

: O šiaip jau tas aistringas susidomėjimas
kirčiavimu 
–dar viena kvaila mada, kalbos
apsirgimo epidemija.
Žurnalistas
gaišta laiką ir dieną naktį galvoja apie kokią nors kirčiavimo
smulkmeną,
  kad nereikėtų atsikratyt bent dviejų
didžiausių kalbos klaidų, kurias padaro po dvi į kas antrą
sakinį…

12:18 Jurga: tik va kai isgirsti tokio atrodo visa
gyvenima naudojamo zodzio “skruostai” kirciavima 1 nuo galo skiemeny, pagalvoji,
kad gal jau visai blogai…
12:19 : O kategorijų skirtumas toks: kirčiavimo
“klaidos” dažniausiai tėra tik variantai, neatitinkantys NORMOS (o ji, kad ir
kokia svarbi, tėra tik susitarimo reikalas),
12:21 Jurga: stai del tokio poziurio man ir patinka
tai, kaip tu tvarkaisi su kalba :)
12:25 : … o tikrosios klaidos (gramatikos,
morfologijos, tt) tuo ir KLAIDOS, kad tokių atvejų nėra (nes negali būt pagal
KALBOS prigimtį) kalboje — nė vienoje TARMĖJE, taigi čia jokio
sąlygiškumo.
 Jurga: supratau
  aciu, nuraminai
:)
12:27 : Kiek aš dabar bandau nugirst, mano
pussuvalkietiški kirčiavimo variantai dažnai irgi stebinančiai
nesutampa…
  (su tąja NORMA)

Rodyk draugams

RE: sudrebins

 

 

    O ko tu nerašai apie [...]   

 

    Taigi kad Kalbos komisija gąsdina keista apsirūkėliška povyza… Nejauku, kai statybinykui reikia rodyt namą ir aiškyt: kad, kaip, kodėl griūva. Čia jau ne kalbos mokslas, o politika (ko imtis — publicistikos? piketų? lobizmo? korupcijos?). Politika juk kaip karyba, tai man ir baugu, kad antros progos gali ir nebūt, todėl — kaip čia pasirinkus tą geriausią puolimo planą…

 

    Visos kitos aktualinės temos jau tik susijusios ir papildo, todėl [gali būt] reikalingos tik po to, ar — pradėjus nagrinėt (Galūnių problemą). Tik nėra ką nagrinėt…

 

    O šitas kislotnykų nukvakimas… Lingvistiniu aspektu jokios problemos nėra (nes ten nėra ir lietuvių kalbos). Čia, pagalvojau — jei mokykla būtų geresnė, nukvakimo būtų mažiau. Nes jei žmogus, vos pauostęs svetimą kultūrą, apsitriedžia iš susižavėjimo ir jau nebeištiesia kElių, nebūtinai jam biologiškai trūksta intelekto — dažnai taip nutinka todėl, kad jis neišugdytas, negavęs išsilavinimo. Tiesiog toks vakarykštis laukinis, patekęs į civilizuotą visuomenę ir šio to pats pramokęs — tas pasaulis jam iki gyvenimo pabaigos lieka svetimas, verčiantis įrodinėti, kad esąs vertas, ir keliantis asmenybės konfliktus.

 

    Donelaitis buvo ne vienintelis talentingas aborigenas, gavęs solidų [antikinį-klasikinį] išsilavinimą, bet jis sugebėjo tą kultūrą suvokti, priimti, panaudoti. Kiti, silpnesni, kvailesni, nors ir gabūs, palūžę nuo didžios svetimos kultūros, taip ir liko rašinėti lotynišką masinę produkciją, štampuoti jau prieš tūkstantį metų atštampuotus koveriukus — ne veltui juos istorija pagaidino ir padėjo užmarštin.

 

    E. 

 

    23:40 2007.01.02

 

 

 

 


—– Original Message —–


Sent: Tuesday, January 02, 2007 10:38 PM

Subject: RE: sudrebins



O ko tu nerašai apie tai mokslinio darbo? Nes Fondai nesuvaldyti?

Juk kažkokie padriki interneto komentarai tokiais ir lieka. KKomisija yra rimta įstaiga ir gali remtis tik solidžiu darbu su solidžia faktine medžiaga. Dabar ji tiesiog neturi galimybių į kažką reaguoti, nes nėra esamos situacijos studijos. Žiūrint rimtai-moksliškai atrodo, kad viskas gerai, problemų ir grėsmių vartosenoje nėra.

 

 


—–Original Message—–
Sent: 2007 m. sausio 2 d. 22:08
Subject: Re: sudrebins


 

 

Gražus pavadinimų derinys [...]

 

    Čia nelabai gražus — gražiau atrodo kislotnykų tūsų anonsai, kuriuose apsieinama ir be lietuviškų intarpų.

    O tie be kalbos, be linksnio ir be jokio PREKINIO APRAŠO duomenys būna va tokių kategorijų [pavadinimų]:

1) organizatorių grupuotė (persipynusi su kita grupuote ir su kitais “logotipais”)

2) tūso pavadinimas, apraizgytas reklaminiais šūkiais ir bandymais komentuoti, be aiškių ribų

3) dydžėjų grupuotė

4) tos grupuotės dydžėjus

5) muzikos grupė

6) tos grupės albumas

7) to albumo prezentavimo turas

8) tūse skambantys stiliai

9) tūso patalpos pagal stilius

 

 

E.

 

 

 

 


—– Original Message —–

Sent: Tuesday, January 02, 2007 7:35 PM

Subject: RE: sudrebins



Gražus pavadinimų derinys-sąskambis bylojantis apie tai, kad jau nebesame kažkoks Europos užkampis — pas mus party'ių pavadinimai niekuo nuo europinių nesiskiria.


—–Original Message—–
Sent: 2007 m. sausio 2 d. 18:13
Subject: Re: sudrebins


Tai kas čia?

 

E

 


—– Original Message —–

Sent: Tuesday, January 02, 2007 5:55 PM

Subject: sudrebins


Laisvalaikio ir pramogų centrą „Forum Palace“ Naujametį vakarą sudrebins
„Loony nite“ ir agentūros „Mixmasters“ pristatomas reginys „New Year
SENSATION“.
http://www.2007.lt/

Rodyk draugams

Moneto principas

Subject: lenkai
kilmininke
drąsiai prideda galūnę:
„Londyński smog u
Moneta“
 
 
„Widoki z Londynu namalowane przez Claude’a
Moneta mogą [...]“
 
 

Čia vienas iš ryškiausių požymių, kad
lenkų civilizacija brandi (arba: kad formuojantis jų bendrinei kalbai, toną
uždavė tikri inteligentai, o ne tėvų žemės išsižadėję mužikai).

„Moneto principas“ — svarbiausias principas, kaip
elgtis su svetimžodžiais: svarbiausia tai, kaip svetimžodis jausis ir
atrodys kalboje, o ne kiek „atitinka originalą“ (fikcija, užhipnotizuojanti
visus nemokšas kinkadrebius).

Tiesiog pasirenki logiškiausią variantą. Šiuo atveju „originalo“ [mone] pabaigoje
lenkams trūko bet kokio priebalsio. Geriausia tiko tas, kurį patys prancūzai
parašo ir tikriausiai kadaise net ištardavo: [monet]. Khe, taigi lenkai rekonstravo prancūzišką
žodį, pagerino originalą, khe…
 
***
Šende, beje, žiūriu čekišką užrašą:
špagety. Taigi čekams irgi aišku, kad
spagetti — ne burtažodis, o daiktavardžio daugiskaita.
 
E.

Rodyk draugams

Animalrightsas

Subject: ir beje
Man visgi l įdomi būtų Jūsų
nuomonė apie
animalrights.lt .
 
 

 
Jau biškį pažiūrėjau; bijau užkibt visai valandai —
reikia padirbėt tekstuką.
 
Bet jau galiu nurodyt didelę ir tradicinę kalbinę bėdą:
vegan receptai. Tokie dalykai —
lietuvių kalbos paneigimas; o ir kaip ir įžeidimas kai kuriems, malonu
susipažinti, lietuviams, nesigėdijantiems savo kalbos. Juk ne ital
valgiai
, prancūz virtuvė, cepelin receptas.
 
Taigi turi būt: veganų (ypač valgiai, ideologija), veganiškas (ypač receptas).
 
O jau kaip ten tos variacijos su
veganišku/veganiniu — jau kalbos subtilybių ar klaidelių
klausimas, ne Kalbos ir Orumo Pažeidimas.
 
E.
 
 

Rodyk draugams