Kalbinyko pasisakymai

Rašyti brūkšnelį vietoj brūkšnio — apmaudus nesusipratimas, atsiradęs
kompiuterinės leidybos akmens amžiuje.

Lietuvių kalbos rašyboje esama trijų brūkšninių ženklų.

Brūkšnelis  - 
ALT ir 045 („Windows’ų“ kodas), o šiaip renkamas tuo
brūkšniniu raidžių klaviatūros klavišu

Minusas  –  
ALT ir 0150; angl. En Dash.

Brūkšnys   —   
ALT ir 0151; angl. Em Dash.

Kaip gana protingas kompromisas brūkšnio funkcijai dabar dažnai naudojamas
minuso ženklas (ypač spaudoje; kaip antai „Lietuvos ryte“, „Statybų pilote“).
Solidesniems ir/ar akademiniams leidiniams, sakyčiau, vis dar priderėtų tikrasis
brūkšnio ženklas.

Brūkšnelis
Brūkšnelis visada dedamas be tarpų. Tai ne skyrybos
ženklas — supaprastintai pasakius, jis visada būna žodžio viduje (tarp žodžio
dalių ar tarp žodžių), sakinyje nedalyvauja.

Brūkšnelis vartojamas:
kelti žodžio dalims: Betgi pūtė toksai švel-  / 
nus vėjelis, kad jis nus- /
dvigubam dalykui: kavinė-skaitykla,
sekretorė-mašininkė, paroda-pardavimas;
dvigubai (arba su slapyvardžiu)
pavardei: Kymantaitė-Čiurlionienė, Mykolaitis-Putinas;
raidžių ir skaičių
deriniams: VAZ-2109, LT-3000.
 
Brūkšnys
Brūkšnys dedamas ir su
tarpais, ir be tarpų.

Su tarpais dedamas šiaip sakiniuose:
Vilnius — Lietuvos sostinė.
Upę
perbridęs — šaukšte prigėrė.
— Kiški piški, bėkim, bėkim, — dangus griūva!

Iš tautosakos jis rekonstravo mitologinį žmogaus — gamtos — visatos
ryšį.
   
Be tarpų brūkšnys dedamas, kai nusakomos ribos (atstumo, laiko,
kiekio ir kt.):
traukinys Vilnius—Kaunas;
lapuočiai žaliuoja
birželio—spalio mėnesiais;
prancūzų—lietuvių kalbų žodynas;
Juozas
Tumas-Vaižgantas (1869—1933);
raštų pirmajame tome, p. 115—320;
naktį
buvo 15—20 laipsnių šalčio;
važiavo 60—70 km per valandą greičiu.

Jo, pastebėjau visus Eurovizijos TiketOs variantus; jam dabar turėtų nubraukt
premiją…

Lingvoanalizė būtų tokia: ag taigi linksnių esama dvejopų: nelabai reikalingų
ir tokių, be kurių neisiversi. Kilmininką galima imituoti žodžių tvarka,
numanomu junginiu (zymensarena, filipsatstovas), o su vietinyku taip lengvai
nepasišakosi…

***
O va tas “filipsatstovas” anadien man pakišo mintį: šituo kultūriniu
padlaižiavimu-mazochizmu visi tie filipsai kaip tik ir nuvertinami: ai, tiesiog
Atstovas, o ten ar filipso, ar zymenso, ar juodas, ar baltas – jau tik detalės,
papildomos smulkmenos.

“Zymensarena”, “filipsatstovas” dar artima ir “šundaktario” tipo žodžiams —
nei šunims nauda, nei iš jo daktaras.

“Vidurvasaris”, “aviganis” — visuose kilmininko junginiuose pirmasis žodis
tik patikslina reikšmę, tik aptarnauja pagrindinį.

O va koks reikšminis krūvis, jei: “[pono] Filipso atstovas”.

Kad ir kokie būtų subjektyvumai, objektyvumas paprastas: sakinyje/tekste
reikšmingiausi būna tie pagrindiniai žodžiai, na, tie, galintys būti Veikėjais
ir turintys kaitomas galūnes — vardažodžiai, o ypač daiktavardžiai; juos
aptarnauja tarnybiniai žodeliai, neturintys galūnių
('vis, dar, tiek'). Taigi
kai žodis/daiktavardis, pagal visus požymius ir gyvenimo logiką turintis būti
Veikėju, neturi galūnės, jis tampa nei šiokiu, nei tokiu tarnybiniu
žodeliu…

Vot šito nesitikėjau… Mūsų išmoningoji šuniasklaida vis dar gali nustebinti… Čia, kaip matau, pateikiama autentiška Pranašo vardo/pseudonimo forma ir jos transkribcija:
“kurį sukėlė jos laikraščio išspausdintos pranašo Muhammado (Muhamado)
karikatūros.”
Bet niekada nereikėtų stebėtis — [po Pabaltijo...] po Chorvatijos atėjo eilė čigonams, po čigonų ateina eilė Mahometui…

http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=30212

tą Mahometo karikatūrą — gal tai ir kvailystė, ir neatsakinga, ir
neapgalvota…
Gal ir tipiškas revoliucionieriškas/sektantiškas/jaunatviškas
maksimalizmas — „Tiesa/garbė svarbiau už gyvybę!“, gal dabar porą metų arabai
nepirks visko, kas daniška, o skandinavai negalės pasirodyt Arabijose. Bet vis
tiek šitie avantiūristai ėmė ir parodė, kad orumas net Europoje yra vertybė, kad
kai kurie europiečiai turi išdidumo, kad padlaižiaut ir drebint kinkas nėra
kiekvienam europiečiui įgimta. O šitie išvardintieji paistalai, žiūrėk, kartais
gal ir turi pačiupinėjamą — fiziologinę, finansinę, ekologinę — vertę (nepavyko
šito sakinio suformuluot, gal čia tiesiog reiktų sausos rekomendacijos, kad dėl
garbės verta bent jau persišaut koją arba daužyt galvą į sieną?..).

„Dr. L. Šulcienės krikšto duktė grįžo iš Latvijos, ir buvo pasipiktinusi, kad
ten nėra Maksimos, nes negali apsipirkti normaliai. O Kaunas jai nepatinka, nes
nėra Makdonaldų tiek kiek Vilniuje. Jai 17.“ (D. S.)

       I.

Arba: ta krikštaduktė susimovė ir pasilochino — negali rast didžiausio Rygos
supermarketo (jis turėtų vadintis „Akruopuols“), stūksančio ant iškiliausios
miesto kalvos (V. P. Marketas tatai mėgsta)!.. Nes juk planuota jau prieš porą
metų.
Arba: dar — daug daug — blogiau: Rygos savivaldybė tada apsoliučiai
pasigaidino (na, kam aš čia taip — gal tik pasibrangino…) ir neleido to
broliško supermarketo statyt vien dėl to, kad Investuotojo norimoje vietoje gal
tebekiūkso kokia nors sukiužusi XVI amžiaus katedra!..
O juk V. P. Marketas
orus ir išidus — jeigu kokie besivaipantys, besispyriojantys aborigenai net po
devinto karto atstumia ištiestą dosnią ranką, tai dešimto nesavanaudiško
pasiūlymo jau nesulauks!.. Rytų ir Vidurio Europa juk didelė — atsiras šimtai
kitų, ne tokių išpaikintų miestų, laukiančių nesulaukiančių paprastos žmogiškos
šilumos, europinės vartojimo kultūros, šilto, nuoširdaus, atsakingo,
nesavanaudiško ir pelno nesiekiančio verslo, tūkstančių naujų darbo vietų,
mokyklų ir vaikų darželių, tiesiog — geresnio gyvenimo… Visa tai ateidama ir
atsineša bendrovė „VP Market“ — šalies verslo lyderiai!

     II.

Tiesa, jei grįšim prie dr. L. Šulcienės krikšto duktės atvejo, gali būti ir
trečias variantas: galbūt Latvijos gyventojai ir miesto svečiai Rygos tiesiog
jau nepriskiria prie Latvijos… Gal tai jau kaip valstybė
valstybėje, kaip
Londonas Anglijoje?..
Jei taip, tai mes vėl būsim susimovę — tiksliau, ne mes
patys, o būtent Šalis, ta Lietuva, kurios juk ne tokios prieš 15 metų
tikėjomės… Taigi dabar, bekompromisinėse gaidžių lenktynėse besivaržydama su
nekenčiamomis Baltijos Jūros Šalių sesėmis, ji ir vėl (ar tik ne 37-ą kartą?)
bus
susimovusi…
O susimovimas būtų toks: kaip ūkanota Anglija turi
laisvą, didelį, išdidų ir besivaduojantį iš blyškios slogumos Londoną, pilną
energingų afroamerikiečių, saudomusulmonų ir turbopakistaniečių, taip ir
nykštukinė skurdena Latvija vis dėlto jau turi milijoninę, veržlią, dinamišką
Rygą!.. O iki jos kad ir tam Vilniui — ar tai čia miestas!.. — oi kaip toli…
Net ir, tiesa, su dangoraižiais, makdonaldais, Zuoku ir išgražėjusiom
gatvėm…
Rygoje tų degradavusių kaimo liumpenproletarų, vograujančių
paukščių kalba, niekada ir nebuvo tiek daug, kad užgožtų kalbos gimtosios
rusakalbės grožį, tad tikrieji rygiečiai — novorusai, NVS/FSB biznesmenai,
rusobanditai, Rytų ukrainiečiai, rusobelarusai, tiesiog paprasta rusų liaudis —
ten nuo seno kuria ir puoselėja savo gimtąjį miestą, [galintį kaip lygų lygiam
stoti į kitų modernių šiuolaikinio pasaulio miestų gretas.]

Supratau, kad iš aklos neapykantos viskam, kas susiję su tarptautinėmis
verslo institucijomis, intelektine nuosavybe ir europine integracija, aš ilgai
ir nepagrįstai griežiau dantį ant SIEMENS ARENOS — ypač jos rašybos, skyrybos,
rinkodaros, viešųjų ryšių ir apskritai sėkmingų verslo sprendimų.

Laimė, ką tik patyriau nušvitimą ir supratau, kad, vadovaujantis
geranoriškumu ir žvelgiant be išankstinio nusiteikimo, paaiškėja, jog solidžių
tarptautinių verslo kompanijų (kaip žinoma, investuojančių ir kuriančių darbo
vietas), prekių ženklai nė kiek nenusižengia netgi įmantriausioms kalbininkų
užgaidoms!..

Susivokti — ačiū tau, Omni! — man padėjo ši frazė: „2006 metų sausio 28
dieną, 19.00 val. Vilniaus Siemens arenoje, nominantai“

Taigi — tiesiog palinksniuokime:

V. kas?    Vilniaus Rėmuo, Akmuo, Siemuo
K. ko?     Vilniaus Rėmens,
Akmens, Siemens
N. kam?  Vilniaus Rėmeniui, Akmeniui, Siemeniui

>”Geriausias file vertimas yra byla”.
> Ar tikrai?
  
(D.)

Tikrai. (Khe…) Juoba kad vienas vertimo entuziastas, apsiėmęs būti
tarptautiniu lietuvių kalbos ekspertu, yra trumpai ir aiškiai paaiškinęs, kad
FAILAS visai nesąs lietuvių kalbos žodis, o tik FILE su galūne (ak, ir čia tos
galūnės! [kiša pagalį]).

Apsiėmę būti vertintojais, šiejie entuziastai jau bene yra nusprendę, kad
terminas atsiranda/gaunamas tik IŠVERTUS. O šiaip jau esama dar trijų (?) būdų:
PERIMAMAS (demokratija, refrižeratorius, lazeris), SUKURIAMAS (rinkodara,
pieninkystė) arba PRITAIKOMAS (pampsas <[pufas]).

Išvis tas VERTIMAS yra mistiškas. Išverstų terminų reikia ieškot su žiburiu;
bet va vienas: “apskritis” (iš vok. k.). Dažniausiai “vertimas” ir būna toks,
kaip jį supranta apsiėmusieji vertintojai: verčiama ne žodžio
(leksinė?semantinė?) reikšmė, bet jo sudedamųjų dalių (morfemų) [kai kurios,
geriau žinomos?] reikšmės. Rezultatas vadinamas kalke.

BYLA yra postmodernistiškai tvinpyksiška, surrealistiška: lyg ir/šiek tiek
kalkė, bet juk išversta lyg ir teisingai… Bet kad ir kaip norisi dėl nesėkmės
kaltint save ar Tą Komisijos Narį, kuriam Kažkuo neįtinkama, — tarp mūsų niekas
nekaltas. Kalti, kaip jau esame teikęsi rašyti, senų senovės, dar ESM amžiaus,
užjūrio lingvistikos frankenšteinai, iš suglumimo ir skubėjimo, kad štai
susidūrė su Nauju Reiškiniu, paleidę į pasaulį tvarinį-kūrinį su užprogramuotu
genetiniu defektu (ar — bagu).

***
Ak, vis dėlto nu kaip saldu reikšti savo nuomonę, ypač kai lyg ir
visuomenės labui, o dar kai ją turi, ypač jei teisingą, paprastą, patogią
paprastiems vartotojams ir lietuvišką — nesigėdykime čia lietuviškumo (nubraukiu
tvirtą, ryžtingą ir optimistišką vyrišką ašarą)…

Pradžiugino-pralinksmino va toks… Sausus mokslinius svarstymus visada
sušildo nesumeluotos žmogiškos emocijos — kai pamatai, kad žmogui tikrai ne vis
vien, ar ten ta Kalbos komisija tik krapšto nosį, ar šika ant Šalies, ar,
apsaugok Viešpatie — “įtakoja oficialiąją lietuvių kalbą. Deja…” (Va tas DEJA
ir sušildo…)

Beje, va pritaikytinis terminas: žodis “viešpat[i]s”, reiškęs šeimininką*,
dabar naudojamas kaip tam tikras krikščionių dievo titulas, išreiškiantis jo
aukščiausiąją valdžią. (* T. y. laisvą ir neskurdų karių/vadų luomo žmogų,
nenuostabu, jei ir turintį vergų (karo belaisvių, žinoma; baltai juk buvo
arijai, turėjo daugiau orumo ir vergais neprekiavo, kaip kokie pedikai
graikai.)

***
Vis galvoju — kaip čia subtiliau, be gaidinimio i dubasinimo,
perteikti tiems petūchams entuziastams: jeigu jau kas antram sakiny jie parašo
po klaidą, iš kurios matyti, kad LK gramatika jiems tikrai nelengvai pasiduoda,
tai ar jie negalėtų bent kiek mažiau pasitikėti Savo Asmeniška neklausiama
Nuomone ir Vertinimais…

***
Pasižiūri, koks diskusijos įkarštis, kokia konfinių laiškų
banga…

Kaip Seime, taip ir visuomenėje.

Jei reikia priimt įstatymą, kurio tema smagi ir lengvai suvokiama (nors be
kurio dar dešimtmetį būtų galima ir apseiti? bet kuris paliečia Teisingumą? na,
koks nors “uždrausti raudonas žvaigždes” tipo) — oho, laikykimės!.. Statistinis
Seimo narys dėl jo meta Maljorkos atostogas, kad tik spėtų uždusęs įpulti į
tribūną, susigrumtų su Blogiu, ir jei ką, nuritintų vieną kitą slibino
galvą…

Bet kur nesuvokiami skaičiukai, formulės, nuododi socialinė ar ekonomistų
sritis — ai, kaip nors… Jei ką, tai nuo to neįdomaus, daugelio taip ir
nesuprasto nevykėlio įstatymo priklausys nebent tiek, kad už poros metų dukart
pagausės vaikų, gimdomų dėl pašalpų… Čia juk ne Teisingumo, o policijos
reikalas, ir tai tik už 10—15 metų…

Taigi, juk čia mūsų visų iščiūčiuota išmyluota Byla… Ir išdrįsk tu man taip
kėsintis!.. Grėsmė gerovei ir stabilumui!.. Veiksmo įtampa! Ačiū dievui, čia pat
šaunieji volkeriai ir stalonės — nuteikia optimistiškai!.. Čia, deja, ir vienas
kitas parsidavėlis (nieko tokio, dėl įvairovės; bet “Oskaro” negaus — nepavyzdys
jaunimui); šitie naurūs tipai pripumpuoti anabolikų, bet kaunasi ne taip gerai,
kaip gerieji, todėl tuoj pralaimės!.. Čia, žinoma, ir piktasis burtininkas
Merlinas — šioje pasakoje taip įslaptintas, kad net nežinoma jo vardo — tiktai
tiek, kad gyvenąs Ne Žmonių pasaulyje, o paslaptingoje skylėje, neturinčioje net
vardo, tik — VLKK!.. Net šiurpas nukrėtė, ar ne?.. Ką gi, dabar — visi į
kovą!!!

jei nebūtų “visose Norfa parduotuvėse”, “su Alita šampanu”, visuose
Topocentras prekybos salonuose” ir dar 27 variantai…*

Čia protą paralyžiuojanti [U]ABų magija ir dar —

— ta sukonstruota gramatikos katastrofa: “bendrovė Doleta, bendrovei Doleta”,
šiaip jau griaunanti kalbą, o tiems avigalviams ir/ar diletantams
signalizuojanti: Pavadinimas Solidžai Skamba Tik Vardininku, [Dar Geriau — Be
Galūnės].

|* Tiesiog nenuspėjama, kada kuriam iš tekstakalių pijaro šunyčių šaus į
galvą kokį nors pavadinimą laikyt linksniuojamu, kada — nelinksniuojamu. Šiuo
atveju „Hansabankui“ tiesiog pasisekė.

—– Original Message —–
Sent: 2005 m. gruodžio 15 d.
07:06
Subject: [kaimogotai] banke
>
> pasiėmiau
lankstinuką…
> Įsigyk „Hansabanko“ [ne „Hansabankas“!?!?] ir „Maxima“ kortelę už mažiausią
kainą!
> ***
>
> Jie gal mano, kad jei pavadinime x, tai jau
svetimybė, todėl ir netinka
> galūnė, nes žodis vistiek su klaida (su
ixu)?

Taigi — neregėtai pozityvi sensacija-tendencija!
 
       Užtikau, kad
tas iš KKomisijos išėjęs korporacinis nusipezėjimas, jog esą prie wordų, fordų
ir gmailų galūnės nededamos, nėra fundamentali monolitinė KKomisijos pozicija.
Tiek pat oficialios tos pačios Komisijos konsultantės Aistė Pangonytė ir Vilma
Zubaitienė mano kitaip:
 
Dirbant MS Word’o programa galima vieną kartą
apibrėžti vadinamąsias trumpinimo komandas (shortcuts) ir toliau jas vartoti
kabutėms įvesti. 
 
MS Office 2002 XP sulietuvintoje Word’o programoje
lietuviškos kabutės yra klaviatūroje vietoj dabar beveik visuotinai vartojamų
angliškųjų.
 
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/ar-tiesa-kad/konsultacija.60.html
 
     
Tai patvirtina mano hipotezę, kad Kalbos komisija nėra nusprendusi, ką šiuo
svarbiu klausimu daryti. Vis dar drebina kinkas, vis dar bijo būti išvadinta
kalbininkais, vis dar kaip kokia tikrų politikierių institucija pluša prie
solidžių smulkmenų, ir tiek. Svarbu apsaugoti rožes, o mišką gesint paliekama
konsultantėms, ( — pasakytų Slovackis), — viena šliūkšteli vandens, kita —
žibalo… Senobės lietuvis Slovackiui atitartų — jo, kai plaukai žvilga[ntys ir
purūs], galvos negaila…

negali nežavėti, kaip žmonės įsikibę į pačių susikurtą
stabuką-baubuką, kaip nuoširdžiai stengiasi atidirbti Korporacijoms,
kurios jų dar nė nepasamdžiusios… Šiaip ar taip, nuoširdžios
pastangos ir riboto proto mankšta — pačiam smagu. Smagu žaisti pijarą.

Gal
tikrai reikėtų atsitokėt ir mest tas galūnes — juk pačios lietuvių
kalbos pavyzdžiai rodo, kad įvardžiai, ištiktukai išvis neturi galūnių
(va!), o veiksmažožių galūnės — visai kitokios, visai ne „-as“ (pvz.,
„-yk“)! Tai ar ne laikas atsitokėti ir priderinti daiktavardžiuos prie
visos kalbos, sunorminti, susisteminti?..

E

—– Original Message —–
From: Rimas Kudelis <rimas.kudelis@cr.vu.lt>
To: Darius <darius10@takas.lt>
Cc: Komp_Lt@Konf. Lt <komp_lt@konf.lt>
Sent: 2005 m. lapkričio 27 d. 23:14
Subject: Re: Gmailas ir futbolas
> Darius wrote:
> > Albertas Agejevas parašė:
> >  
> >> Futbolas yra bendrinis lietuviškas žodis.  Gmail yra tikrinis, prekinė
> >> markė.  Jauti skirtumą?
> >>    
> > Tikrinis ar bendrinis, kai pakliūna į lietuvišką sakinį, jau nebesvarbu.
> > Vistiek norint kalbėti rišliai, tenka pridėti galūnę. Nebent nori būti
> > oficialus.
> >  
>
>
> Šiaip prisiminiau, kad mes ir lietuviškų nelinksniuotinų prekių ženklų
> turime. Pvz:
>
> Pildyk
> Mes!
> ieskok.lt
> rasyk.lt
> Mū (pienas)
> Miau (pieno gėrimas)
>
> Tad nereiktų galvoti, jog visokie gmailai labai jau išskirtinėm teisėm
> pas mumis gyvena.
>
> RQ